Gerų emocijų namų įkūrėja Kamila drąsina - nebijokime pauzių!

VersloIstorijos.lt su savo skaitytojais nekantrauja pasidalinti įkvepiančia istorija.  Mūsų akiratyje: Kamila Golod, emocinės sveikatos ugdymo specialistė, Gerų Emocijų Namai (www.GeruEmocijuNamai.lt) įkūrėja ir knygos „Drąsa būti savimi“ autorė.

Kelias link to kuo esu ir kuo užsiimu dabar, buvo gan ilgas ir vingiuotas. Baigusi slaugos bakalaurą ir sveikatos apsaugos įstaigų administravimą, savo karjerą pradėjau ir tęsiau medicinos klinikose, kur pradėjus dirbti administratore augdama ir tobulėdama, atsidūriau pardavimų ir marketingo skyriuje, kur po truputį vėl atradau savyje primirštą kūrybiškumą ir iniciatyvumą. Tuo metu daug bendraudama su žmonėmis, kurdama reklamines žinutes, supratau, kad tiek pardavimo procesas, tiek siunčiamos žinutės žmonėmis, tai yra apie santykį su žmogumi. Su jo emocijomis, išgyvenimais, poreikiais ir tuo pat metu supratau, kad norėčiau kurti su žmonėmis gilesnį, prasmingesnį bendravimą, padėti jiems išryškinti savo stipriąsias savybes, padėti išbūti tomis akimirkomis, kai kartais užplūsta gyvenimo sunkumai ir pan.. Todėl papildomai prie turimo išsilavinimo baigiau psichologinį konsultavimą ir išėjus iš samdomo darbo įkūriau Gerų Emocijų Namus.

Ar buvo lengva apsispręsti? – Ne. Buvo daug svarstymų, analizavimo, abejonių, bet didelis noras ir tikėjimas tuo, ką darau laimėjo prieš visus racionalius argumentus. Labiausiai padėjo apsispręsti noras dirbti darbą, kurį ilgą laiką svajojau dirbti; supratimas, kas man yra svarbu ir prasminga gyvenime, bei šeimos ir draugų palaikymas.

Tikėjimas tuo, ką darau ir didžiulis noras taip save realizuoti įkvėpė ir stūmė pirmyn. Žvelgus atgal atrodė, kad buvau lyg užsidėjusi „rožinius akinius“, kurie vienu metu padėjo ir trukdė. Padėjo, nes drįsau svajoti, kelti sau aukštus tikslus, tikėti, kad tikrai juos įgyvendinsiu ir nesustojus eiti pirmyn. Tačiau vienu metu nuėmus „rožinius akinius“ pradėjau iš tikrųjų matyti realybę tokią, kokią ji yra be pagražinimų ir suvokiau, kad vien tik norai ir tikėjimas “pasaulio neišgelbės”. Kai supranti, kad negali realizuoti kažko dėl finansinių resursų stokos. Kai tenka priimti tai, kad kažkokie projektai gali tiesiog nepasisekti ir dėl kitų žmonių ar aplinkos įtakos ir to negali sukontroliuoti ar įtakoti. Tačiau, kiekviena nesėkmė kažko moko. Manęs mokė kantrybės, leisti gyvenimui būti, o ne jį kontroliuoti, lakstumo, kad kai kurios idėjos ar procesai gali realizuotis kitu būdu, nei tai buvo tavo galvoje ir su tuo viskas yra gerai. 



Kartais į konsultacijas ateina moterų, kurios sako, kad norėtų mesti darbą, užsiimti sau malonia veikla, paversti tai verslu. Ir su tuo viskas yra gerai. Mane žavi tokių žmonių norai, motyvacija, ryžtingumas. Tačiau tuo pat metu aš atkreipiu dėmesį į tai, ar žmogus yra pasiruošęs šiam žingsniui. Ar suvokia su kokia atsakomybe susidurs? Ar turi pakankamai finansų, kad galėtų pasirūpinti savimi ar savo šeima? Ar yra pasirengęs kai ko atsisakyti, kad įgyvendintų savo norą? O gal norėtų pasvarstyti galimas alternatyvas, kaip perinamuoju laikotarpiu galėtų balansuoti tarp savo darbo ir veiklos? Iš tiesų yra aibę klausimų, kuriuos manau verta apsvarstyti prieš pradedant savo verslą tam, kad jaustis geriau ir užtikrinčiau.

Šiuo metu aš konsultuoju žmones, kaip emocinės sveikatos ugdymo specialistė. Dažniausiai į mane kreipėsi žmonės, norintys geriau save suprasti; labiau pažinti savo emocijas, mąstymo būdą, lemiantį tam tikras reakcijas ar elgesį; atrasti savyje galimus sprendimus toms situacijoms, kurias norisi išspręsti arba tiesiog jei nori pabūti „čia ir dabar“, kai reikia žmogaus, kuris išklausytų ar su kuriuo norisi pasidalinti savo vienatve ar liūdėsiu. Taip pat  rašau knygas, straipsnius, inicijuoju, bei organizuoju projektus, padedančius žmonėms išmokti labiau savimi pasitikėti, išmokti priimti savo silpnybes ir stiprybes, atrasti savyje resursų išnaudoti savo geriausią potencialą.

Ar man patinka tai, ką darau? – Taip! Labai!

Ar kartais norisi mesti viską ir vėl grįžti į „saugų“ samdomo darbo uostą? – Kartais.

Ar tos abejonės „išmuša“ mane iš ritmo? – Jau mažiau, nes suvokiu, kad visiems pasitaiko visokių momentų ir normalu kartais abejoti, mažiau pasitikėti savimi. Tada leidžiu sau sustoti ir pajausti dėl ko atsirado tokia būsena. Ar kėliau sau lūkesčius, kurie neatitinka realybės? Ar pradėjau lygiuotis į kitų žmonių Facebook‘o postus? Ar tiesiog pavargau? Ta pauzė man yra labai svarbi. Pajausti, suvokti kur esu, ką jaučiu, ko norėčiau... Ir išbuvus šioje pauzėje, aš galiu judėti toliau.

Linkiu moterims, kuriančioms savo verslą pajausti kokie dalykai iš tiesų svarbūs Jų gyvenime, bei pradėti siekti to mažais žingsniais. Gal Jūsų akimis tai bus ir labai mažas dalykas, bet iš tiesų dėlionė susideda iš mažų detalių, kurios susijungdamos tarpusavy sukuria gražų ir vientisą paveikslą. Linkiu išmokt džiaugtis net ir mažais dalykais, kuriuos padarote dėl savo norimo verslo ir pagirti save už tai. Juk mes esame savo gyvenimo kūrėjos!

VersloIstorijos.lt dėkoja Kamilai Golod už įkvėpimą ir linki užtikrintai siekti užsibrėžtų tikslų.

Parengta: VersloIstorijos.lt
2018 m. spalio 21 d.