MAROKIETIŠKAS RESTORANAS... IŠ MEILĖS

Taip, šio verslo istorija prasideda Maroke, paskutinę kelionės dieną užsukus į tradicinius marokiečių namus vakarienės. Juose paragautas tikras marokietiškas maistas ir ... tuose namuose sutiktas jaunas vyras ir atves Kristiną Nargėlaitę iki jos svajonės išsipildymo turėti savo restoranėlį ir džiuginti žmones maistu. O maistą ji labai myli...

Kristina, kuo patraukė būtent restorano verslas? 

Turėti savo restoranėlį svajojau seniai. Dar dirbdama su nuostabiu lektoriumi ir koučeriu Aurimu Vietrinu, supratau, kaip man gera bendrauti su žmonėmis, jiems padėti. Restoranėlį aš mačiau kaip galimybę tai daryti per maistą, aptarnavimą. Ir, žinoma,  stipriai prisidėjo mano gimusi meilė Marokui ir... vyrui iš Maroko. Dažnai sakau, jog mano meilė marokiečiui  virto itin jaukiu marokietišku restoranėliu.

Ką reiškia turėti restoraną, kokia Jūsų veikla?

Restorane, kaip šeimoje – darai ką mėgsti ir ką reikia, - tenka ir lemputę įsukti ir kraną sutaisyti.  Daug dėmesio skiriu personalo  ugdymui,  nes tai itin svarbu restorane. Juk klientus norisi priimti kaip laukiamus svečius ir šiltai lydėti juos visos marokietiškos gastronominės kelionės metu.  Virtuvėje dirbti man patinka labiausiai - čia aš kuriu bendraudama su restorano svečiais per patiekalus. Net kai turiu laisvą dieną užsuku bent trumpam į virtuvę – prižiūriu kokybę, pasikalbu su personalu. 

Ar konkurencija restoranų versle didelė Lietuvoje?

Maitinimo verslo konkurencija Lietuvoje yra didelė. Bet čia vėlgi, kaip pažiūrėsi. Mano restoranas yra marokietiško maisto restoranas, vienintelis Lietuvoje ir visame Pabaltyje. Tai kaip ir šiuo atžvilgiu tiesioginės konkurencijos nėra. Žinoma, yra daugiau kitų šalių virtuvių ir, svarbu, kad kiekviena jų pasakotų savo gastronominę istoriją. Mums pasakoti lengva, nes Maroko kultūra labai spalvinga, o šeimos stiprybė – vienybėje, kuri prasideda nuo bendro stalo.  Apie tai kalbu ir pastebiu tendenciją - mūsų Maghrib dažniau renkasi grupelės, ypač šeimos ar artimi draugai. Aš manau, kad netinkliniam restoranui yra svarbiausia išlaikyti aukštą maisto kokybę ir pasakoti išskirtinę istoriją.

„Turėti restoraną – tai lyg turėti dar vieną brangią šeimą“.

Ką Jums reiškia žodžiai „verslas“, „verslininkas“?

Žodis verslas man reiškia daug iššūkių ir galimybių. Žodį verslininkas suvokiu kaip savarankišką žmogų, kuris nuolat auga ir tobulėja, kuris kievieną dieną gyvena pašėlusiu tempu, „ant kurio galvos“ kabo daugybė užduočių, situacijų, reikalaujančių sprendimo. Tai žmogus, suvokiantis, kad jei tau duota, turi už tai prisiimti atsakomybę.

Iš kur sėmėtės verslumo žinių?

Turbūt buvo galima numatyti, kad dirbant su lektoriumi ir koučeriu Aurimu Vietrinu kada nors užaugsiu į savarankišką verslininkę. Žinios ir įgūdžiai, kuriuos man davė Aurimas yra neįkainojami. Su juo dirbau apie šešerius metus ir tai buvo pati geriausia lyderystės mokykla. Kadangi daugiausiai dirbau su mokymų organizavimu, mačiau įvairių verslininkų, verslo situacijų, kaip dirba didelės ir mažos įmonės. Bet svarbiausia - išklausiau daug efektyvių ir įkvepiančių mokymų, kurie mane sumotyvavo.

Kiek laiko užsiimate šia veikla?

Šia veikla užsiimu dvejus metus.

Ar buvo sunku pradėti verslą? Su kokiais iššūkiais susidūrėte?

Verslą buvo pradėti nelengva, neturėjau jokių finansinių išteklių. Rašiau verslo planą, gavau finansavimą per INVEGĄ, tačiau mažesnį nei man reikėjo verslui pradėti. Likusius pinigus teko vėl skolintis. Manau, būtent lėšų paieška man buvo sunkiausia ir suteikė daugiausiai streso.

Ką galėtumėte patarti žmogui, kuris dar svarsto, ar imtis savo verslo?

Taip nutiko, kad pradėjusi savo verslą, pradėjau vesti paskaitas įvairiuose verslumo renginiuose apie tai, kaip pradėti savo verslą, dalytis savo patirtimi, kas man padėjo ėvairiose sunkiose situacijose, kaip motyvuoti save. Galiu pasakyti, kad pagrindinis dalykas, kuris man padeda kiekvienoje sunkioje situacijoje – tai tikėjimas pačia savimi ir tuo ką darau. Jei abejoji savimi ir savo idėja – geriau net nepradėti. Verslas yra toks dalykas, kuriame nuolat teks įveikinėti kliūtis. Ir tas tikėjimas, apie kurį kalbu, tartum „išveža“ kiekvienoje situacijoje, kad ir kas benutiktų.

Kaip manote, kas stabdo žmones imtis savo verslo?

Baimė, netikėjimas savimi ir reaktyvumas gyvenime. Kai žmogų valdo ne vertybės, o sąlygos, impulsai, aplinkybės, kitų vertinimai, O iš tikrųjų juk ką patys gyvenime susikuriame, tą ir turime.

Kokias charakterio savybes, Jūsų manymu, turėtų turėti verslininkas?

Atsakingumas, motyvacija, reiklumas, greita reakcija, žmogiškumas.

Kokie yra pagrindiniai Jūsų verslo principai?

Sakyčiau, jog yra labai svarbu viską gerai apskaičiuoti, tikėti, klausytis savo širdies ir, žinoma, bendrauti ir nesislėpti, kaip stručiui, jei ištinka sunki situacija.

Ar svarstote apie Jūsų verslo plėtrą?

Žinoma, kad taip. Kaip galima kažką daryti nesvajojant?

Kaip vertinate savo verslo galimybes tarptautinėje rinkoje?

Apie tarptautinę rinką negalvoju. Manau, kad ji yra ne mano verslui.

Kokias numatote galimas Jūsų veiklos/verslo perspektyvas?

Jas matau, ir gana plačiai. Marokietiškas restoranas yra pradžia. Pati Maroko tema yra tokia turtinga, kad tik užtektų man laiko įgyvendinti visus sumanymus. O šiaip, esu verslus žmogus. Nuolat domiuosi, kas vyksta viešojo maitinimo srityje, stebiu rinką. Taip kyla įvairių idėjų ir sumanymų. Vienos idėjos išnyksta, o kitos – matau kaip pamažėle virsta į rezultatus netolimoje ateityje.

Kaip įsivaizduojate savo verslą po 5/10 metų?

Žinoma, išsiplėtusį ir sėkmingai veikiantį. Man svarbiausia, kad ir tuomet jis suteiktų tą pati gerą jausmą klientams, mano darbuotojams ir man pačiai.

Kokių nišų naujam verslui kurti įžvelgiate Lietuvos rinkoje?

Yra daug nišų. Turbūt vienas iš geriausių būtų yra sėkmingos patirties iš užsienio perkėlimas į Lietuvą.

Jei būtų galimybė, ar dar kartą iš naujo imtumėtės šios veiklos? O gal kažką keistumėte?

Imčiausi. Tik nuo pat pradžių labiau tikėčiau savo idėja ir savimi. Manau, praėjau tokias pamokas, kurias turėjau praeiti, kad šiandien būčiau toks žmogus, koks esu. O dabar labai patinku sau tokia, kokia esu!

Ką patartumėte jaunam žmogui, tik baigusiam mokyklą dėl jo karjeros, ateities?

Neskubėti stori į universitetą. Metus ar dvejus padirbti ir išsiaiškinti, ko iš tikrųjų nori. Taip, aukštoji mokykla  ir diplomas svarbu, bet  dažnai svarbesnis jis yra tėvams. Aš daugiausia išmokau dirbdama, o mokslai buvo baigti tam, kad tėvai būtų patenkinti ir mokiausi  ne to, kas man įdomu. Apskritai, pabaigus mokyklą, stojimas į universitetą buvo tiesiog lėkimas paskui bandą. Šiandien, kai jau turiu gyvenimiškos patirties, kai man jau beveik 29-eri, žinau, ko iš tikrųjų noriu mokytis ir tai darysiu.

Ar laikotės kažkokių principų/savo sugalvotų metodų  versle, be ko neįsivaizduojate sėkmingo verslo?

Taip. Dar kartą pasikartosiu. Pagrindinis principas – tikėjimas savimi ir tuo, ką darai! Verslas yra grįstas žmogiškais santykiais ir bendravimu darbuotojais, tiekėjais ir klientais. Visada sakau taip, kaip iš tiesų yra, nieko nevynioju į vatą ir nesislepiu kai ištinka sunkios situacijos. Per šiuos metus ypač supratau, kad ir darbuotojams ir tiekėjams tai labai svarbu. Mano versle itin svarbi komanda, nes be jos aš nepadaryčiau daugybės dalykų. Vis prisimenu kaip sakydavo mano senelis: „Žmogus žmogui  žmogus“.

Parengė Versloistorijos.lt

Verslo istorijos

5 patarimai verslo sėkmei prišaukti

Dažnas klaidingai manome, kad pasiekti sėkmę versle, reikia būti rinkos gigantu, gimti turtingu šeimos verslo paveldėtoju ar dar tūkstantis ir viena priežasčių turi įtakoti sėkmę. Taigi, kokie patarimai verslo sėkmei prišaukti? 1 patarimas - Verslo sėkmė aplanko nebūtinai turint šimtus...