Nes gyvenimas yra gražus!

Tekstilės ir drabužių pramonė Lietuvoje laikoma kaip viena iš didžiausių šalies eksportuotojų. Kaip bebūtų šiuo metu ši pramonė susiduria su naujais iššūkiais, kuomet klientų poreikiai viršija žmogiškųjų išteklių pajėgumus, taip pat visuomenė vis labiau ieško gaminių, kurie patenkintų individualius jų poreikius, todėl be masinės drabužių gamybos plačiajai auditorijai, atsiranda poreikis ir specifinio siuvimo modelių pagal individualius užsakymus. Su kokiais  iššūkiais susiduria drabužių ir mados rinka? Ko reikia verslininkui siekiant užkariauti šią pramonės šaką? Kaip nenuleisti rankų, kai atrodo bėdos veja viena kitą?

Šiais patarimais ir savo patirtimi dalinasi sėkmingai savo veiklą plečiančios VIKE siuvimo įmonės vadovė Viktorija Čeplikė.

 

Nuotr. VIKE siuvimo įmonės vadovė Viktorija Čeplikė.

Dar būdama mergaitė Viktorija turėjo unikalią galimybę iš arti pamatyti siuvimo verslo užkulisius. Augdama tėvų, užsiimančių siuvimo verslu šeimoje, Viktorija nuolat dalyvaudavo visuose įmonėje vykstančiuose procesuose bei kaupė žinias ir patirtį, kuri leido sukurti tai, kuo ji gyvena dabar.  „Visa gyvenimą buvau tame sūkuryje. Pirmieji mano darbai buvo siuvyklos valymas ir kitų pagalbinių darbų atlikimas. Kai nuolatos kvėpuoji tuo verslo kūrimo kvapu ir matai, kaip viskas vyksta, ko reikia, kaip tėvams sekasi ar nesiseka, tu iš viso to mokaisi. Laikui bėgant atėjau į pačią įmonę kaip vadovė, nors iki tol teko daug mokytis skaitant knygas, bendraujant su kompetetingais žmonėmis,“ – pradeda pokalbį Viktorija. Moteris neslepia, kad pradžioje bandė ieškoti kito kelio, baigė pedagogikos studijas, tačiau, atrodo, jos mintyse ir širdyje tuo pačiu metu brendo kitas gyvenimo planas.

„Aš užaugau verslininkų šeimoje, ko gero man tai jau buvo įgimtas reikalas ateiti į verslo pasaulį, nors aš bandžiau nuo to nutolti ir pabėgti. Mano baigti mokslai tai pedagogika, bet taip susiklostė situacija, kad nejučia atėjau iki čia, kur esu dabar", – pasakoja Viktorija Čeplikė.

Kelias iki dabartinių pareigų pašnekovei išties nebuvo lengvas. Visgi įmonės valdymas ir strateginių sprendimų priėmimas, bendravimas su klientais – kompetencijų ir didelės atsakomybės reikalaujantis darbas. „Pradėjau nuo tų laiptelių, nuo kurių, manau, visi ir turėtų pradėti, tam, kad suprasti, kas tai yra, tiek pinigai, tiek pats verslas, nuo ko jis prasideda ir kaip jį įtakoja vadovų sprendimai.“ 

Paklausta, kas šiandien jai reiškia verslą, Viktorija per daug negalvoja: „Na, man tai tarsi gyvenimo būdas. Jis visada eina kartu su manimi. Verslas man atveria didžiules galimybes pažinti naujus žmones, naujas šalis, mados pasaulį, įsisavinti labai daug naujų žinių. Dažnai mano draugai, ypač moterys sako, tavo darbas yra svajonių darbas.“ Moteris neslepia, jog darbas yra ne tik sunkus, bet ir labai malonus „Aš važinėjau po mados savaites, mano rankos liečia gražiausius audinius“, – atvirauja Viktorija.

Siuvimo įmonės VIKE vadovė neslepia, kad visą tai, ką ji turi dabar buvo sukurta įdedant labai daug pastangų, tikėjimo ir savo laiko. Tačiau ne visada viskas buvo taip gražu, kaip gali atrodyti dabar. Lietuvoje prasidėjusi krizė, neabejotinai neaplenkė ir siuvimo įmonės. „Maždaug prieš 4 metus, kuomet buvo pati krizės pradžia aš ir tapau įmonės vadove ir teko keisti labai daug, teko padaryti labai daug klaidų, teko nukentėti nuo krizės ir finansiškai ir psichologiškai.“

Paklausta, kas padėjo nenuleisti rankų sunkiausiais laikais Viktorija nedvejoja: „Tikėjimas tuo ką darai. Aš tiesiog žinojau, kad viskas bus gerai, aiškiai žinojau, ko reikia. Mes važiuodavom po parodas su kolegom, žiūrėjom ir tyrinėjom, ko žmonėms reikia. Pradžioje orientavomės į Lietuvos rinką, vėliau nusprendėm, kad Lietuvos rinka vis dar sunkiai atsigauna ir ji yra per maža mūsų lūkesčiams. Aš visuomet žinojau, kad išeiti iš už komforto zonos yra daug geriau.“ 

Įmonės vadovė teigia, jog nuolatinis domėjimasis ir gilinimasis į rinką visuomet atneša sėkmę. „Pirmieji metai po krizės buvo sunkiausi atsitiesti ir suvokti, kuria linkme daugmaž eiti, bet kai atsirado suvokimas, kad tai yra paslaugos pardavimas, ne dizaino, ne modelių – viskas stojo į savo vietas. Atsirado žmonės, atsirado galimybės tuos žmones įdarbinti, visiškai tikslingai pradėjome važinėti po parodas, po mados savaitės. Atsirado pažintys“, – pasakoja moteris.  Pirmieji tarptautinei rinkai pasiūti gaminiai iškeliavo į Angliją ir Skandinaviją ir tuoj pat sulaukė gerų klientų atsiliepimų ir taip tarsi prasidėjo sėkmingas skrydis į tarptautinę rinką. „Šiandien patenkinti klientai siunčia savo draugus, pažįstamus. Jau dabar arti 5 metų įmonei ir man nebereikia ieškoti klientų, jie ieško mūsų“, – džiaugiasi moteris.

Nuolatinio Viktorijos dėmesio reikalauja ne tik besiplečiantis siuvimo verslas, bet ir šeima, kurią puošia dvi mažosios dvynukės dukrytės. VIKE vadovė neslepia, kad tuo pačiu metu auginti mergaites ir styguoti verslą nėra lengvas darbas. „Derinti kažkaip bandau, bet nežinau ar man pavyksta. Man atrodo, kai mergaitės užaugs, tada aš sulauksiu tam tikrų komentarų ar man pavyko, ar ne. Labai stengiuosi padalinti kiek tik įmanoma laiko savo vaikams. Tiesiog žiūriu pagal situaciją, jeigu aš susiorganizuoju dviem dienom savo darbus taip, kad siuvykla yra pilna darbo ir manęs ten nereikia, tuomet aš tas dvi dienas skiriu savo vaikams. Bandau laviruoti, tarp darbo ir namų, bet nežinau ar man tai pavyksta. Tai tikrai nėra lengva“, – savo patirtimi dalinasi verslininkė.

Paklausta apie ateities lūkesčius ir planus siuvimo versle, Viktorija teigia, jog pirmiausia norėtų pilnai išnaudoti naujai atrastas Anglijos ir Skandinavijos rinkas. Kol kas didžiausias moters siekis padidinti darbuotojų skaičių iki 500 kiekvienoje pamainoje. „Labai norėčiau įrodyti tai, jog Lietuvoje įmanoma dirbti ir uždirbti, ir suteikti žmonėms darbo, padaryti juos laimingus“, – savo lūkesčius atskleidžia Viktorija. Visgi juos įgyvendinti nėra taip paprasta, nes šiame versle susiduriama su dideliu siuvėjų trūkumu, todėl neretai siekiant realizuoti klientų užsakymus, reikia samdyti kito fabriko pagalbą. Viktorija džiaugiasi, kad siuvimo įmonės geba draugiškai bendradarbiauti ir sako nesusidurianti su konkurencija. „Aš nepajutau jokios konkurencijos, pajutau tik labai draugišką norą padėti mums, kai mums to reikia ir lygiai taip pat mes padedam kitiems, kai jiems to reikia“, - teigia siuvyklos vadovė.

Kartu su įmonės augimu natūraliai pradėjo formuotis ir nauji klientų poreikiai, kurie skatina dar labiau plėsti savo veiklą ir galbūt atversti dar vieną visai naują lapą. Viktorija atvirauja, kad iš aplinkos gauna vis daugiau užuominų pradėti kurti savo prekės ženklą ir siūti drabužius pagal individualius klienčių reikalavimus. „Aplinka labai aiškiai nurodo, ko jiems reikia. Tai, ko gero būtų labai kvaila nepasinaudoti tuo, ko žmonėms reikia ir jie neranda ir nepagaminti, kai turi visas sąlygas“, – sako įmonės vadovė. Paklausus, kodėl moterys to nori Viktorija susimąsto: „Jos tiki manim, tiki, kad aš galiu. Jeigu pereinant į asmeniškumus, tai yra figūrų momentai, kurie sudaro tam tikrus barjerus įsigyti norimus drabužius Lietuvoje. Nors čia parduotuvių yra begalės, bet rasti tinkamą drabužį tam tikrų figūrų moterims yra tikrai sudėtinga, o aš turiu visas galimybes išdirbti tuos modelius, kokių reikia ir kurių moterys neranda. Jos dažnai važiuoja pirkti rūbų į Vokietiją, Prancūziją ar Londoną ir tai nebūtinai yra didelių dydžių drabužiai - yra tiesiog tam tikri figūrų niuansai, kuriuos reikia išmanyti ir aš juos išmanau. Tai, ko gero jos tiesiog tiki manimi“, – šypsosi Viktorija.

Ko gero klaidos ir nesėkmės yra neatsiejama kiekvieno verslo dalis, kuri neabejotinai išmoko daugybę vertingų pamokų, tačiau Viktorija paklausta, ką keistų, jeigu galėtų sugrąžinti laiką atgal, tiksliai pasakyti negali. „Ko gero reikėtų užduoti šį klausimą gal po dešimties ar po penkerių metų, kai aš tikrai matysiu padarinius ir pasekmes. Aš sakyčiau, kad galbūt keisčiau sprendimų priėmimo greitį, kad jie būtų daug staigiau priimami, negu, kad buvo pačioje pradžioje. Buvo įvairiausių atvejų, kuomet reikėjo atsakymo čia ir dabar ir būtume išlošę, o truputėlį uždelsiau ir tas rezultatas nebuvo toks, koks galėjo būti“, – sako Viktorija. Pašnekovė neslepia, kad susidubliavęs šeimos kūrimas ir verslo pradžia buvo išties daug pastangų reikalaujantis etapas. „Galbūt jeigu būtų įmanoma rinktis vaikų susilaukčiau arba po  metų pradėjus verslą, arba  metai iki verslo, na, bet gavosi taip, jog aš pradėjau lauktis ir prasidėjo verslo bumas. Lagaminai, skraidymai po parodas, bendravimas su įvairiausias žmonėmis. Dėl tokio tempo teko net ligoninėse pagulėti. Bet viskas baigėsi gerai“, – patirtimi dalinasi Viktorija Čeplikė.

Šiai dienai Viktorija teigia neturinti jokio specialaus verslo sėkmės recepto. „Aš paskaitau teoriją, padiskutuoju su kitų verslų atstovais (paslaugų teikimo sektoriaus), bet kai aš jau išvesiu tą formulę, aš ja pasidalinsiu. Šiuo metu aš dar esu tam tikruose ieškojimuose, nes kolektyvas auga ir kai jis yra mažas yra taikomi vieni principai, kai jis yra didelis, taikoma jau visai kiti. Kai būsiu močiutė, kur nors Italijos kalnuose gyvendama, aš parašysiu knygą, kaip man tai sekėsi ir kokiais principais aš vadovavausi. Aš žymiuosi tai, kas pavyksta ir mažom raidelėm tai, kas ne, kad atsiminti ko nedaryti. Maždaug per pusantrų metų iš 5-7 darbuotojų išaugo į 30, tai yra labai daug ir per labai trumpą laiką, ir juos visus "sustyguoti" reikia labai daug išmonės, labai daug žinių, todėl tikrai dar nedrįsiu pasakyti, kad aš viską padariau ir viską žinau. Toli gražu ne – aš vis dar mokausi“, – teigia moteris.

Verslininkė aiškina, kad vienos iš svarbiausiu gero vadovo savybių yra pasitikėjimas savimi ir tikėjimas savo komanda bei jos įtraukimas į bendrą darbą. „Daugelyje siuvyklų labai stipriai jaučiamas darbuotojų lygių išskyrimas, kuris labai sunkina bendravimą. Nuoširdumas, reiklumas, atsakomybė, šypsena, gera nuotaika -žmones pakelia. Jokių šauksmų ir žeminimų. Pas mus jų nėra ir negali būti“, – teigia siuvyklos vadovė.

Paklausta, kas jos nuomone yra sėkminga asmenybė, moteris ilgai negalvoja: 

„Jeigu žmogus yra laimingas vidumi ir jis yra laimingas iš tiesų, tai jau yra sėkmė. Manau, kiekvienam žmogui sėkmė ir sėkmingas žmogus yra labai skirtingas. Vienam sėkmė yra namuose vaikus auginti, kitam sėkmė yra kilti aukštyn ir norėti daugiau ir pasiekti - tai yra sėkmė. Sėkmingi žmonės šypsosi nuoširdžiai“, – šypteli Viktorija. Moteris neslepia, kad jos laimė labai priklauso nuo aplinkinių žmonių nusiteikimo „Ko gero, kuo mano aplinkoje daugiau laimingų žmonių, kalbant tiek apie šeimą, tiek apie verslą ir darbuotojus, tai ir būtų tas tikslas, kurį pasiekus aš jausčiausi laiminga.“

Visgi ne visos dienos atneša laimę ir harmoniją. Kiekviename versle tenka susidurti su tam tikrais iššūkiais, kurie neretai išmuša iš vėžių net pačius stipriausius. Viktorija pasakoja, jog siuvimo versle taip pat pasitaiko įvairiausių nesklandumų, dėl kurių vėluoja audiniai ir siuvykloje nėra darbo. Moteris pasakoja, jog tokiais atvejais labiausiai jai nurimti padeda tam tikra vidinė meditacija ir kartojimas, jog viskas bus gerai. 

„Labai mokausi nepriimti į vidų to, kas man nepriklauso. Jei tai vyksta ne dėl mano kaltės, ne dėl mano komandos vėluoja, vadinasi ne aš turiu dėl to rūpintis. Mano darbas yra "sustyguoti" taip, kad siuvykloje būtų darbo, todėl aš galvoju ne apie tai, kad vėluos, o apie tai, kaip man žmonėms duoti darbo. Tuomet pradeda veikti VIKE fashion ženklas ir tuomet padeda modeliai, kurie per patį siuvimo piką būna atidėti į šoną. Tuomet pasimu žurnalus, iškarpas, audinius ir galiausiai atvažiuoja audiniai, ratas užsisuka ir vėl matai, kad viskas yra gerai“, – sako Viktorija.

Moteris neslepia, kad susidūrus su sunkumais darbe, ypatingai sunku būna neparsinešti blogų emocijų į namus. „Kartais labai sunku kai viskas sukrenta, aišku dar vaikai suserga tuo metu ir gaunasi visa puokštė. Bet, manau, žmogus pats sau turi padėti, nes niekas kitas nepadės, jeigu tu nepadarysi pirmo žingsnio. Aš turiu pas ką nueiti, ką paskaityti. Turiu knygas, kurios yra šalia lovos būtent tokiems atvejams, yra sužymėta kur ką atsiversti, kur ką perskaityti ir tada man iš karto pasidaro geriau. Būna aš tų knygų neskaitau pusmetį ir jos guli, tiesiog ateina laikas ir atsiverčiu, nes suprantu, kad jau reikia save valdyti",– atvirauja Viktorija.

Siuvyklos verslą plečianti ir gražią šeima sukūrusi Viktorija prisipažįsta, kad tikrąją gyvenimo laimę atrasti ir apibūdinti gali būti išties sudėtinga, tačiau visgi ji slypi harmonijoje: 

„Ko gero tas harmoningas važiavimas per patį vidurį, nei į vieną , nei į kitą pusę nenuklystant per daug, tai ir yra tai, kas teikia laimės. Kai šeimoje viskas gerai, tuomet ir aš pati jaučiuosi viduje gerai ir kada yra darbe viskas gerai. Žmogus kaip paukštis, o paukštis su vienu sparnu neskris, tai ir šeima, ir darbas turi veikti tolygiai ir tik tada galima skristi. O kokio ilgio sparnai, tai nuo kiekvienos paukščio rūšies priklauso“, – kalba įmonės vadovė. Viktorija šmaikščiai save lygina su šiuolaikiniu paukščiu „transformeriu“ – „Kai reikia mano sparnai labai daug apglėbia ir aukštai kyla, kai reikia aš galiu visiškai sumažėti ir būti nematoma. Bet savo gyvenimą matau iš didelio paukščio skrydžio, kuris skrenda labai toli“.

Viktorijos paklausus, kodėl gyvenimas yra gražus, ji nedvejodama atsako: 

„Nes jis yra gražus! Tik nuo mūsų pačių priklauso, ką mes pasiimam. Galime rinktis skaityti tai, kas yra gražu, tai kas yra šviesu, kelionės,  tiesiog sąmoningai savo gyvenimą gražinti. Aš tikiu, kad gyvenime yra daug daugiau gražesnių dalykų už tuos, kuriuos mes dabar laikome gražiais. Tai tiesiog reikia labai plačiai matyti ir mokytis tą daryti“ , – įsitikinus Viktorija.

Visgi daug dėmesio skiriant tiek šeimai, tiek verslui, dažnas pamirštame save, ką tokiu atveju pataria Viktorija? Kaip išmokti mylėti ne tik aplinkinius, bet ir save? 

„Aš tikrai žinau, kas yra nemeilė sau ir kokios to pasekmės. Esu visiškai įsitikinusi, jog serga žmonės todėl, kad per mažai save myli. Aš buvau tą klaidą pati padariusi ir labai sirgau, ir tik tuomet suvokiau - nors aš esu visur, bet iš tikrųjų manęs nėra. Tada aš suklusau, kaip man pakeisti tai. Būtinoji pagalba, žinoma, sveikas gyvenimo būdas. Aš tiesiog pradėjau sąmoningai į savo darbotvarkę įtraukti laiką sau. Aš pradėjau pirkti grožio paslaugas, pradėjau devėti kitokius drabužius, kitokias spalvas, aš nusipirkusi kavos sustoju pakeliui prie Neries ir geriu kavą. O anksčiau aš net nematydavau, koks už lango metų laikas. Tik pasižiūriu pro langą: „O, jau ruduo. O kur ta vasara buvo?“. Labai daug metų buvo taip. Tiesiog pradėjau pastebėti, kas yra aplinkui. Jeigu aš noriu skristi ir matyti daug, ir plačiai – aš turiu sau padėti.  Aplinkui atsirado žmonės, kurie man padėjo, atsirado specialistai. Labai blogai, kai negali atsikelti, o tau tik 30, o gyvenimo dar tiek likę... ir tu suvoki: „aš dar gyvent nepradėjau,o jau viskas??“ - Tada tu pasipurtai, atsistoji, susitvarkai savo išorę ir keliauji į lauką. Jokiu būdu nebūti užsidarius, o eiti bendrauti su žmonėmis, mėgautis bendravimu, gaudyti teigiamą energiją ir taip pakeli save ir pats spinduliuoji.“

Parengė 

Greta Likauskaitė 

Evelina Tamulaitienė

Verslo istorijos

Baldų verslo istorija nuo nulio

Ko gero, dažnas baldų verslo atstovas susiduria su problema, kaip išsiskirti perpildytoje Lietuvos baldų rinkoje? O ir baldininkų klientai susiduria su ne ką mažesne problema – kaip išsirinkti, kur gamintis ar iš kur pirkti baldus? Taigi, kur slypi sėkmės paslaptis? Ką baldų rinkos lyderiai žino...