Verslininkas, kuris nori pakeisti pasaulį

Žmogus, kuriam sekasi bene viskas, ko tik imasi, turėtų būti tikrai laimingas. Bet ar to tikrai gana iki visaverčio gyvenimo? Toks klausimas buvo iškilęs ir vienam iš tokių sėkmingų žmonių – Jevgenijui Černyš – internetinių dvasinės saviugdos mokyklų „Išmokykla“ ir „Savęs pažinimo mokykla“ įkūrėjui, saviugdos konsultantui, mentoriui ir netgi knygos „Aš padariau tai!” autoriui, kai jis ryžosi iš esmės pakeisti savo gyvenimą ir imtis naujos veiklos – kurti verslą. Savo pavyzdžiu jis drąsiai teigia, jog „jei galiu aš, gali ir tu“. Galbūt tikrai verta susimąstyti? Bet kokiu atveju, aišku viena – iš šios asmenybės tikrai yra ko pasimokyti kiekvienam žmogui, nesvarbu, jis būtų verslo atstovas ar ne.

 

 

 

 

Nuotr. Jevgenijus Černyš, asmeninio albumo nuotrauka.

- Ruošiantis interviu, teko pasidomėti Jūsų vykdomais projektais, ir turiu pripažinti, susidaro tikrai įspūdingas veiklos sąrašas. Kaip Jūs pats pristatytumėte savo veiklą? Kuo ji unikali?

Aš užsiimu darbu su žmogumi, ką apibūdinčiau kaip veiklą, kuria jį padrąsinu, įkvepiu veikti. Visgi, tai yra ne vien jo motyvavimas, bet ir tam tikri veiklos metodai, todėl mentorystė turbūt būtų tinkamiausia sąvoka, apibūdinti šiai veiklai. Savo veikla aš stengiuosi bent truputį pakeisti pasaulį – formuojant žmogaus požiūrį, padėti išmokti jam nebijoti naujovių, netikėtumų. Be to, aš siekiu sukurti sąmoningą bendruomenę. Tokią, kuri pati aktyviai veiktų ir dalintųsi idėjomis su kitais, domėtųsi vidiniu pasauliu, iki šiol neatskleistomis žmogaus galimybėmis. Negana to, pažindami save vis daugiau ir giliau, aplink kurtų gėrį, skleistų pozityvią energiją. Todėl aš pats ir esu tas žmogus, kuris imasi iniciatyvos – stumia juos priekį, ne tik moko, bet ir iŠmoko. Dėl šios priežasties taip ir pavadinau savo mokyklą – Ismokykla.lt (tariasi „išmokykla“ – red. past.).

- Ar pavadintumėte šią veiklą „verslu“, o gal ir kažkuo daugiau?

Be abejo, savo veiklą šimtu procentų galiu vadinti verslu. Tikrai nereikia bijoti šio žodžio, nes verslas, pirmiausia, yra pusiausvyra, kurią galima įprasminti žodžiais – „tu duodi, tu gauni“. Visus žmones šia prasme galima pavadinti verslininkais, nes jie parduoda savo darbą už pinigus. Taip ir čia – pardavinėji savo žinias, įgūdžius, metodikas, laiką už pinigus, taigi, ir esi verslininkas. Tu kitiems teiki naudą, kiti, savo ruožtu, naudą teikia tau. Mano verslas – pakeisti žmogų. Tai yra ir mano pašaukimas, kurį man pavyko atrasti.  

- Kas Jus labiausiai motyvuoja ar įkvepia užsiimant šia veikla?

Be abejonės, žmonės. Ir viskas tuo pasakyta. 

- Kuo užsiėmėte anksčiau, prieš imdamasis šios veiklos? Ar visada tuo norėjote užsiimti?

Žmonės dažnai nustemba, kodėl, kai tau daug kas sekasi, tu viską nutrauki ir pradedi naują, visai kitą veiklą – rašyti knygas, užsiimti mentoryste. Turiu pasakyti, kad aš tikrai nieko nenutraukiau. Tiesiog man pasidarė negano to, ką dariau iki tol. Apėmė nuobodulys – supratau, kad nenoriu dar vienos mašinos, didesnio buto, dar daugiau pinigų. Noriu kažko daugiau – to, kas man suteiktų prasmę. Esu įkūręs nemažai verslų, apkeliavęs bent 32 šalis, daug bendravęs, patyręs nemažai nuotykių, išbandymų, įvairių iššūkių, kurie suformavo mane, kaip asmenybę. Visada supratau, kad nenoriu gyventi taip, kaip visi. Matyt, aš savo svajonę sugebėjau įgyvendinti, nes nuolatos ieškojau, nepasitenkinau tuo, ką turiu. Manau, tai gali būti pavyzdys ir kitiems, kuris skatina niekada nesustoti. 

- Ar anksčiau įgyta patirtis praverčia vystant savo verslą? 

Taip, dėl tos ankstesnės patirties man labai lengva ir natūralu daryti tai, ką darau dabar. Dvasinės saviugdos mūsų standartinėje mokykloje nemoko, todėl tenka viską išmokti pačiam ir tai yra nemenkas iššūkis. Net kalbant apibendrintai, pasaulyje viskas yra gana aišku – jei, pavyzdžiui, nori pinigų – eik dirbti, nori daug pinigų – kurk verslą, eik mokytis, lavintis, konsultuotis. Mano įvairi patirtis labai praverčia, nes kai jos turiu, dabar jau galiu labiau įsitraukti į kūrybą, reikia mažiau blaškytis po kitas sritis.

- Ar visada žinojote, kad norite tapti verslininku, saviugdos specialistu? O gal laimingesnis jautėtės dirbdamas samdomą darbą?

Samdomi darbai man visada būdavo ne visai tai, kuo aš norėčiau užsiimti. Dėl šio žinojimo dabar turbūt ir esu čia, kur esu. Nors tokio tikslo – mokyti žmones, prisipažinsiu, niekada neturėjau. Niekada nesiekiau viešumo, netgi atvirkščiai – mėgdavau būti šešėlyje. Ir man buvo labai didelis iššūkis pradėti mokyti, dėstyti, įrašinėti video pamokas, nes aš tam visai nebuvau pasiruošęs. Galiausiai supratau, kad man tai teikia didžiulį malonumą, todėl lipau per savo baimes ir jas įveikiau.

- O kas privertė perlipti per tas baimes? Kas labiausiai paskatino jas įveikti?

Manau, kad labiausiai paskatino pats rezultatas. Mane labai stipriai motyvuoja, kai aš matau, kad žmogus sugeba susitvarkyti savo gyvenimą, išmoksta gyventi taip, kaip jis pats nori. Kaip aš galiu to nedaryti, kai matau tokius esminius, giluminius žmogaus pokyčius? Tai tikrai nepaprastai įkvepia.

- Kur ir kaip pats išmokote šių dvasinių technikų, juk kaip pats minėjote, mokykloje jų nemoko?

Kaip minėjau, vienu momentu senasis mano gyvenimas, pasiekimai pradėjo manęs nebetenkinti, ėmiau galvoti, kuo dar galėčiau užsiimti, kas man teiktų didžiausią pasitenkinimą, prasmę ir supratau, kad tai ir būtų dvasiniai dalykai. Ėmiau jais domėtis – daug skaityti, lankyti kursus, lavintis, gilintis. Kuo daugiau gilinausi, tuo aiškiau supratau, kaip tai yra prasminga. Galiausiai, trims metams visiškai pasinėriau į dvasinę saviugdą – nuo ryto iki vakaro užsiėmiau dvasinėmis praktikomis. Neliko laiko jokiam kitam darbui, verslui. Per tą laiką gal net ir per daug, per giliai įsigilinau į dvasinius dalykus, bet taip jau būna, kai tau kažkas labai įdomu. Galiausiai, nusprendžiau visu tuo pasidalinti su aplinkiniais, nes supratau, kaip tai yra reikalinga, juk to iš esmės niekas nemoko.

- Kaip apskritai Jums kilo mintis imtis tokios veiklos ir pradėti savo verslą? Ar tikslingai ėjote link to, o gal viskas įvyko spontaniškai?

Esu perskaitęs ne vieną žinomų žmonių, tame tarpe ir verslininkų, biografiją. Jų kelias – toks pats, kaip ir pas visus kitus, tačiau bendras jų bruožas – jie visi daro tai, kas juos įkvepia. Tai ir yra esmė – tiesiog darai tai, kas tau patinka, tada ir pasieki savo didžiausią rezultatą. Visgi, dažnai reikia pralaužti vidinius barjerus, nes į tai, kas tau artima, dažniausiai neįsiklausai, priešiniesi, nes esi įpratęs gyventi pagal susikurtus „šablonus“ – darai tai, kas nelabai patinka, bet „taip reikia“. Deja, tas mūsų tikrasis kelias yra nežinomas, todėl reikia ieškoti, daryti. Ir nesakau, kad iš karto viskas idealiai pavyks, bet reikia bandyti. Kurdamas verslą galėjau stebėti daugybę įvairių, sėkmingų žmonių ir mačiau, kad nei vienam iš jų nebuvo būdingas požiūris, kad jis sukurs savo verslą ir viskas. Ne, kiekvienas žmogus norėjo realizuoti save, tapti geriausiu specialistu. Visa kita – pinigai, pasisekimas ateina savaime. Toks modelis yra priimtinas ir man.

- Ar imdamasis šios veiklos, susidūrėte su aplinkinių kritika, atkalbinėjimais, abejonėmis? O gal priešingai – visi Jus palaikė?

Kai tiki tuo, ką darai, kai tai tau teikia malonumą ir vidinį džiaugsmą, tai visi tie, kurie tave kritikuoja, neturi tokios esminės reikšmės. Be abejo, buvo kritikos, kai kurie tikrai klausė: „Ką tu čia darai?“ Buvo ir abejonių, bet buvo ir palaikymo. Visa tai – natūralu, visur taip būna. Tokia kritika jau seniai manęs nejaudina.

- Kaip pats įvardintumėte didžiausias kliūtis, su kuriomis susidūrėte imdamasis kurti savo verslą?

Didžiausia kliūtis turbūt buvo įkvėpti žmones naujovėms. Jie dažnai yra įpratę gyventi taip, kaip jiems įprasta, bet norėti kažko kita – kažko didelio, reikšmingo. Tėvai vaikus įtikinėja mokytis, elgtis taip, kaip jie, ir tada, jų įsitikinimu, jie bus laimingi. Su tokiu mąstymu nesutinku – kaip tu gali tikėtis kažko daugiau, jei darai tą patį? Vėl ir vėl kartoji tą patį gyvenimo modelį. Sunkiausia yra įdiegti naujoves (kaip aš tai vadinu – „braižyti smegenis“). Dažna reakcija į pokyčius būna ta, kad „tai – nesąmonė“...  Manau, su tokiu pasipriešinimu naujovėms susiduria kiekvienas naujas verslas, todėl vienas sunkiausių dalykų ir yra įsitvirtinti rinkoje.

- Ar vykdydamas savo veiklą susiduriate su didele konkurencija? Jūsų manymu, gerai tai ar blogai?

Aš negalėčiau teigti, kad turiu konkurentų. Turiu tik draugus. Visus pažįstu, maloniai bendraujame, susirašome. Gal aš čia toks „išprotėjęs“, bet tikrai nesutinku tokių žmonių, kurie apkalbinėtų, pavydėtų ar norėtų pakenkti. Gal kiti ir gali sakyti, kad jaučia tokių negatyvių konkurentų buvimą, bet aš to nejaučiu. Tiesa, yra didesnių, stipresnių žmonių už mane, bet tai ir yra mano geriausi mokytojai. Konkurencija yra gerai, ypač – vartotojui, nes būtent konkurencija leidžia tobulėti ir gerinti teikiamą produktą ar paslaugą. 

- Ką kitiems patartumėte dėl konkurentų, kuriamų santykių su jais? Gal turite kokią sėkmės paslaptį, kuria norėtumėte pasidalinti?

Tikrai siūlyčiau naudoti panašų modelį, kokį naudoju aš. Mokykitės iš konkurentų, nes būtent jie leidžia Jums augti. Jeigu Jūs rinkoje būsite vienintelis, tuomet didelė tikimybė, kad degraduosite, nes nuolatos reikia tobulėti. Taigi, mokykitės, eikite, tobulėkite, tyrinėkite ir būkite geresni už konkurentus. Tik tokiu būdu Jūs augsite.

- Kas, Jūsų manymu, lemia veiklos sėkmę?

Manau, kad vėlgi, – žmonės. Be abejo, procesas taip pat yra svarbus, bet būtent žmonės, kurie tiki gaminamu produktu ar paslauga, yra jį išbandę, naudoja jį, kreipiasi vėl ir vėl, perka iš jūsų, ir lemia veiklos sėkmę. Taip pat prie sėkmės ženkliai prisideda ir buvimas sąžiningu su žmonėmis, ir tikras noras padėti kitiems – klientams. Taigi, verslo sėkmę visomis prasmėmis lemia žmonės, žmonės ir dar kartą, žmonės.

- Ką galėtumėte įvardinti, kaip didžiausius savo pasiekimus? Ar tai susiję su dabartine Jūsų veikla?

Matote, žmones galima suskirstyti į kelias grupes – į ateitistus, dabartistus ir praeitistus. Praeitistai  energiją gauna iš praeities, kitaip tariant, to, ką jie padarė anksčiau. Dabartistai, savo ruožtu, energiją gauna iš dabarties – to, ką jie daro dabar. Ateitistai – iš to, ką jie gali padaryti ateityje (būtent tokiems galima priskirti ir verslininkus).  Nė vienas iš jų nėra geresnis ar blogesnis, tiesiog toks jis yra. Aš esu ateitistas, todėl tai, kas man svarbiausia, nėra praeityje. Taip, esu dėkingas už tai, ką man pavyko padaryti, bet dabar tai jau nebeįdomu, nes nuolatos keliu sau naujus iššūkius. Būtent jie mane įkvepia.

- Kokius išskirtumėte svarbiausius savo verslo principus, kuriais vadovaujatės?

Pirmiausia, tai būtų greitas reagavimas į aplinkos pokyčius. Manau, kad visuomet pralaimi tie, kurie nereaguoja į tai, kas vyksta jų aplinkoje. Kitas svarbus principas – žmonės, kuriuos jau minėjau. Taip pat – produktas, vizija, tikslas ir rezultatas. Jei bent vieną iš jų išbrauksi, visa veikla pradės šlubuoti. Na, o visa kita lieka tik priemonės, prie kurių aš sąmoningai priskirčiau ir pinigus, nes tai nėra veiklos pagrindas.

- Ar galėtumėte save pavadinti „tipišku verslininku“ , o gal kaip tik „kitokiu“? Ir kodėl?

Žmonėms yra būdingas noras būti ypatingiems. Aš galiu pasakyti, jog man tokie dalykai ir klasifikacijos nerūpi. Vieniems verslininkams reikia pinigų (turbūt toks įsivaizdavimas yra tipiškiausias visuomenėje), tuo tarpu man reikia žmonių, dirbu būtent dėl jų ir siekiu jiems padėti. Šiais laikais svarbiausias dalykas, net ir versle, nebėra pinigai.  Kai žmonės pasako, kad jiems verslas reikalingas tik dėl pinigų, tai man iškart tampa nebeįdomu. Jei dėl tokio požiūrio tampu kitokiu verslininku, tuomet taip, aš esu kitoks.

- Kaip manote, kokios charakterio savybės yra būtinos verslininkui? Ar juo gali tapti bet kuris žmogus?

Verslininku gali tapti tikrai ne bet kas. Per savo veiklos  ir stebėjimų praktiką supratau, kad žmonės gali būti padalinti į tris grupes: specialistus-profesionalus, verslininkus-organizatorius ir kūrėjus-išradėjus. Tokio skirstymo tikslas – pažinti save, juk kiekvienam reikia skirtingų dalykų. Štai, pavyzdžiui, verslininkui patinka organizuoti, užsiimti nauja veikla, kas yra svarbiausia – jis siekia kuo didesnės atsakomybės. Jam taip pat būdinga vidinė jėga ir motyvacija – jis tempia, net „užkuria“ kitus žmones. Kiekvienam tipui yra būdingos skirtingos savybės. Galiu duoti pavyzdį – „Formulė-1“ ir Michaelis Schumacheris. Jis yra puikus specialisto pavyzdys – jo užduotis – kuo geriau pasirodyti, sudalyvauti lenktynėse, nugalėti, tuo tarpu kūrėjas suprojektuoja ir sukuria jo bolidą, o organizatorius suorganizuoja reklamą, žinomumą ir patį renginį. Tai štai, pavyzdys parodo, kad kiekvienam reikia skirtingų dalykų, todėl jiems ir yra būdingos skirtingos savybės. 

- Kas Jums yra didžiausi autoritetai, kurie Jus įkvepia? Kodėl būtent jie? 

Šiuo momentu galiu teigti, kad aš autoritetų neturiu. Autoritetai riboja, nes įpareigoja norėti tapti tuo, kuo nesi. Galiausiai tenka suvokti, kad niekada netapsi kitu žmogumi. Aš turiu ne autoritetus, bet mokytojus – iš vienų mokausi metus ar kitus, iš kitų jau pasimokiau, jie paskatino judėti toliau. 

- Kaip įsivaizduojate save ir savo verslą po 5 ar 10 metų? Kokie Jūsų veiklos planai?

Norėtųsi plėsti savo veiklą daugelyje užsienio šalių, supažindinti su „IšMokykla“ ir užsienio rinkas. Taip pat mokyti vaikus dvasingumo, nes to nemoko mokykloje, ir taip nors truputį prisidėti prie dvasingumo puoselėjimo visame pasaulyje. Taigi, plėstis tikrai yra kur. 

- Jei reiktų kurti verslą iš naujo ar imtis naujos veiklos šiandien, ar ryžtumėtės tam?

Be problemų. Aš save laikau kūrėju ir organizatoriumi – turėjau daug verslų, o kai jų nebūdavo, užsiimdavau kūryba. Tiesa, galiu laikyti save ir specialistu, kadangi esu sukaupęs nemažai patirties, turiu žinių, kuriomis dalinuosi mokydamas kitus. Šiuo metu mane tenkina ta veikla, kuria užsiimu, tačiau ateityje galiu imtis ir naujo verslo. Nauja veikla manęs niekada negąsdino ir negąsdina.

- Kokį patarimą galėtumėte duoti žmogui, kuris norėtų kurti savo verslą, imtis kažko nauja, bet nesiryžta?

Pirmiausia, išsiaiškinkite viską, ką tik įmanoma, apie tai, ką Jūs norite daryti. Turiu omenyje ne mintis „svajonių lygyje“, bet konkrečias, išsamias analizes, rinkos tyrimą. Tai labai svarbu, nes kaip rodo „liūdnoji“ statistika, jau 90 procentų verslų pirmaisiais penkeriais veiklos metais bankrutuoja. Nebūkite tais, kurie vien aklai tiki, kad bus kitokie, jiems pavyks, bet viską daro taip, kaip visi. Taip pat nuolatos mokykitės, nes tai yra būtina. Galiu drąsiai teigti, kad visi didžiausių įmonių vadovai, specialistai nuolatos mokosi ir tobulėja.

- Kokios yra pagrindinės frazės, kurias sau kasdien pasakote?

Pirmiausia, kai atsikeliu, kasdien sąmoningai padėkoju už viską, ką turiu. Viskam – mažiems ir dideliems dalykams, už tai, kiek daug turiu, kad gyvenu, įvertinu viską, ką turiu. Antra, esu pasiruošęs viso to netekti. Tai padeda išsilaisvinti nuo baimių, apribojimų, pasijusti savo gyvenimo kūrėju. Trečia, iššaukiu savyje norą – noriu didesnių dalykų, o norėti labai svarbu, nes tuomet žiūriu, kaip to pasiekti – tam kiekvienu atveju yra konkretūs veiksmai ir priemonės. Ketvirta, kartoju, kad visada reikia eiti į priekį, nevalia niekada nesustoti. Siūlyčiau jais naudotis ir kitiems, nes tai nepaprastai praverčia gyvenime, versle, yra naudinga visiems.

- Ko palinkėtumėte savo verslui?

Savo verslui palinkėčiau didesnės atsakomybės visiems komandos nariams. Taip pat – geresnio vizijos suvokimo – kur mes einame ir ko siekiame. Reiktų mažiau mąstyti apie save, savo poreikius, daugiau – apie kitus. Svarbu ir išlaikyti pusiausvyrą – per daug nenueiti į materialumą ar į labdarystę, visgi, svarbu atsiminti, kad kuri verslą, todėl turi nenusipiginti ir nesusibranginti.

- Ko norėtumėte palinkėti portalo „Verslo istorijos“ skaitytojams?

Pirma, norėčiau palinkėti niekada nebijoti suklysti, nes visa tai – mokymosi procesas. Tik suklydus svarbu nedaryti tos pačios klaidos antrą kartą. Taip pat, visada mokykitės ir siekite laisvės – tiek teritorinės, dvasinės, tiek finansinės. Ne mano galioje pasakyti, kaip konkrečiai Jums jos pasiekti, - būti verslininku, specialistu ar kūrėju, bet lavinimasis visais šiais atvejais prie to labai prisideda.

„Verslo istorijų“ komandai belieka prisidėti prie šių prasmingų palinkėjimų ir stebėti, kaip toliau plėsis šio išskirtinio žmogaus veiklos mastai ir kaip jam seksis keisti pasaulį. Daugiau apie Jevgenijaus Černyš veiklą galite rasti apsilankę www.gyvenimokonsultantas.lt, www.jcernys.com , „IšMokykla“ ir „Savęs pažinimo mokykla“, taip pat portale „Aš Mokausi Gyventi“. 

Pašnekovą kalbino ir straipsnį parengė Augustė Miškinytė
 

Verslo istorijos

Istorija, kaip hobiai tampa verslu..

Kelių mokymo agentūrų įkūrėja, lektorė, SEO ir marketingo paslaugų agentūros vadovė, mokymų metodikų autorė, knygų rašytoja Evelina Tamulaitienė - pavyzdys, įrodantis, kad moterys gali būti ne tik puikios mamos, kulinarės ar svajotojos, bet ir verslininkės, realizuojančios savo svajones bei...

FOTOGRAFIJA TAI – DOKUMENTACIJA FOTOAPARATU

„Gyvenimo tikslas -  kiekvieną akimirką būti laiminga, mylėti ir būti mylimai“, – teigia fotostudijų „Lempa“ bei „Mažylio istorija“ įkūrėja Gerda Žemaitytė. Savo kūrybą ji vadina dokumentacija fotoaparatu, mėgsta animaciją, myli gamtą ir senamiesčius. Papasakok apie save. Gerda Žemaitytė...

„Elady“ verslas kaip nuotykis ir savęs išbandymas

Viena iš „Elady“ atstovių Anželika savo patirtimi  dalinasi su skaitytojais. „Mes esame dvi seserys – dvynės. Nuo mažens viską darėme kartu. Kartu eidavome į mokyklą, kartu – į kolegiją, kartu – į universitetą. Džiaugiamės, kad viskas susiklostė taip, kad dirbame taip pat...

Margi tekstilės verslo raštai - DANDELION

Mados ir tekstilės verslo rinka yra pripažįstama, kaip viena pelningiausių ir konkurencingiausių pasaulyje.  O kokia situacija yra šiame sektoriuje Lietuvoje? Ar sunku į Lietuvos tekstilės, drabužių dizaino, prekybos rinką su savo idėjomis patekti naujam prekės ženklui ir kūrėjui? Su kokiais...

Sportininko verslas, gimęs iš hobio

Atrodytų verslas, tai nuoseklus ir sudėtingas procesas, jo kūrėjui generuojantis dažnai nemažus pinigus. Bet kaip atrodo verslas, kuris gimsta iš hobio? Ir kaip atrasti verslo nišą, kuri neša ne tik pinigus, bet ir teikia malonumą?  Apie tai ir dar daugiau mums papasakos fen.lt maisto papildų...

Nes gyvenimas yra gražus!

Tekstilės ir drabužių pramonė Lietuvoje laikoma kaip viena iš didžiausių šalies eksportuotojų. Kaip bebūtų šiuo metu ši pramonė susiduria su naujais iššūkiais, kuomet klientų poreikiai viršija žmogiškųjų išteklių pajėgumus, taip pat visuomenė vis labiau ieško gaminių, kurie patenkintų individualius...

Autoserviso sėkmės istorija

Visi žinome, dažnai žmogaus sėkmė priklauso nuo jo mėgstamos veiklos, nuolatinio domėjimosi, siekio tobulėti ir atkakliai dirbti. Vienas iš tokių puikių pavyzdžių – Artūras Mačiūnas autoserviso TOPTIS vadovas, kuris praėjusią savaitę jau atidarė trečiąjį automobilių servisą TOPTIS Vilniuje. Savo...

MAROKIETIŠKAS RESTORANAS... IŠ MEILĖS

Taip, šio verslo istorija prasideda Maroke, paskutinę kelionės dieną užsukus į tradicinius marokiečių namus vakarienės. Juose paragautas tikras marokietiškas maistas ir ... tuose namuose sutiktas jaunas vyras ir atves Kristiną Nargėlaitę iki jos svajonės išsipildymo turėti savo restoranėlį ir...

Iš vilnos nuvelta laimė

Nemažai žmonių norėtų imtis veiklos, artimos širdžiai, tačiau nesiryžta, nes baiminasi pasekmių – netikrumo, aplinkinių kalbų ar kitokių sunkumų, kurie patiems neretai atrodo neįveikiami... Tačiau verta dažniau atkreipti dėmesį į istorijas apie tuos žmones, kurie ryžosi imtis vystyti kilusią idėją,...

Dekostudija.lt – kūrybos vaisius

Kūrybiškumo svarba abejojančių surasti sudėtinga. Mokslinininkai ir psichologai pateikia vis daugiau nenuginčijamų faktų apie jo svarbą. Kūrybingi žmonės yra laimingesni, geresni darbuotojai, pavyzdingesni tėvai, autoritetingi mokytojai. Tai tokie žmonės, iš kurių norisi imti pavyzdį, jie...

Drąsa mąstyti kitaip

Kas pirmiausia šauna į galvą, pagalvojus apie sodo ar aplinkos apželdinimą? Kaip dažnai apskritai apie tai susimąstoma? Šiuolaikinių apželdinimo kursų įmonės „Geltonas karutis“ įkūrėja Lina Liubertaitė teigia, kad apie tai pagalvoja tikrai ne vienas lietuvis, tik gana dažnai tokios mintys sukasi...